Mike Downey yra Airijos kino prodiuseris ir aktyvistas, 2000 m. įsteigęs Dubline ir Londone įsikūrusią nepriklausomą prodiuserių kompaniją „Film and Music Entertainment“ (F&ME). Jis prisidėjo kuriant daugiau nei 100 ilgametražių filmų.

Per palyginti trumpą kino prodiuserio karjerą jis dirbo su tokiais režisieriais, kaip Peter Greenaway, Agnieszka Holland, Julien Temple, Pawel Pawlikowski, Calin Peter Netzer, Andrzej Jakimowski, Juraj Jakubisko, Friðrik Þór Friðriksson, Michel Franco ir Stephen Daldry, taip pat su daugybe kitų Europos, Pietų Amerikos, Afrikos ir Indijos kūrėjų.

Pastaruoju metu jis, kaip filmų kūrėjas, dalyvavo projektuose kartu su legendiniais romanistais, pavyzdžiui, Jamesu Ellroy, velioniu Günteriu Grassu ir Thomu Keneally („Šindlerio sąrašas“). Jis bendradarbiavo su Colmu Tóibínu, filmo „Ida“ scenarijaus bendraautore Rebecca Lenckiewicz, įmonės „VICE Group“ steigėju ir generaliniu direktoriumi Shane'u Smithu, taip pat su tokiais režisieriais, kaip Volker Schlöndorff, Mohsen Makhmalbaf ir Oliver Hirschbiegel.

Dauguma M. Downey filmų ne tik sulaukė didelės komercinės sėkmės, bet ir gavo daugiau kaip 250 apdovanojimų net pačiuose didžiausiuose kino festivaliuose, pavyzdžiui, Kanų, Berlyno, Toronto, „Sundance“, San Sebastiano, Tokijo ir daugelyje kitų festivalių.

Jau beveik 20 metų M. Downey yra Europos kino akademijos valdybos narys. Šešerius metus dirbęs jos pirmininko pavaduotoju, 2020 m. jis buvo išrinktas akademijos pirmininku (kartu su buvusiu pirmininku Wimu Wendersu ir dabartine pirmininke Agnieszka Holland). 2006 m. jis buvo išrinktas į Britų kino ir televizijos meno akademijos (BAFTA) tarybą, o 2008 m. – į BAFTA kino komitetą. 2020 m. jis vėl prisijungė prie BAFTA tarybos. M. Downey taip pat yra „White Ribbon Alliance“ – pagrindinės pasaulinės organizacijos, siekiančios sumažinti gimdyvių mirtingumą besivystančiose šalyse, – patikėtinis ir Tarptautinės riziką patiriančių filmų kūrėjų koalicijos (angl. ICFR) – labdaros fondo, kuris visame pasaulyje remia riziką patiriančius filmų kūrėjus ir solidarizuojasi su jais, – valdybos narys bei vienas iš steigėjų.

Jis dirbo daugiau kaip 20 tarptautinių kino festivalių komisijų visame pasaulyje, įskaitant Sarajevo kino festivalį, Rio de Žaneiro tarptautinį kino festivalį, Kotbuso tarptautinį kino festivalį, Varšuvos tarptautinį kino festivalį, Stambulo kino festivalį, Monrealio tarptautinį kino festivalį, Motovuno kino festivalį, Sofijos tarptautinį kino festivalį, Transilvanijos tarptautinį kino festivalį, Krokuvos tarptautinį kino festivalį ir Zagrebo tarptautinį kino festivalį, kuriame 2009 m. buvo surengta jo darbų retrospektyva.

2014 m. Fort Loderdeilio tarptautiniame kino festivalyje jis buvo tituluotas dešimtmečio prodiuseriu (du ankstesni šio titulo laureatai – Ed Pressman ir Robert Evans). 2015 m. Prahos kino festivalyje taip pat pagerbtas jo, kaip prodiuserio, darbas. Be to, 2021 m. Prahoje jis gavo Kristiano apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus, o 2023 m. Reikjavike – pirmąjį Islandijos kino pramonės apdovanojimą už viso gyvenimo nuopelnus tarptautiniame kine.

2020 m. jo alma mater (Voriko universitetas) suteikė jam Garbės daktaro laipsnį (humanitarinių mokslų) už viso gyvenimo nuopelnus ir indėlį į Europos teatrą ir kiną. Eidamas pareigas Europos kino akademijoje, jis ir valdyba remia švietimo organizacijos „Filmclub“, kurios tikslas – propaguoti kokybišką kiną mokyklose visoje Europoje, steigimą.

2022 m. pradžioje M. Downey buvo pakviestas tapti Karališkosios meno draugijos stipendininku, taip pat dalyvauti JAV „Academy of Motion Picture Arts and Sciences“ (AMPAS) veikloje. 2017 metais jis gavo Azijos ir Ramiojo vandenyno kino akademijos UNESCO remiamą Kultūros įvairovės apdovanojimą už kartvelų filmą „Dede“ ir tapo Akademijos nariu.

Naujausi jo prodiusuoti filmai – tai albanų filmas „The Rise and Fall of Comrade Zylo“ (jis yra vienas iš šio filmo scenarijaus bendraautorių) ir Agnieszkos Holland „The Green Border“, kuris šiuo metu yra postprodukcijos etape. Jis taip pat dirba prie A. Holland naujo filmo „Franz“ – biografinio filmo apie Kafką – projekto. Kiti filmai, prie kurių jis dirbo postprodukcijos etape, yra „La Suprema“ (Kolumbija), Calino Peterio Netzero „Familiar“ (Rumunija), „Hotel Pula“ (Kroatija), „Hidden People“ (Slovėnija), „The Song of the Goats“ (Lenkija) ir „Streetkids United“ (Nyderlandai). Šiuo metu aktyviai kuriami Rajko Grlićo „It All Ends Here“ (Kroatija), „LO-FI“ (Turkija), „Gorki Resort“ (Lenkija), „The Sun“, „The Moon“ ir „Eleven Stars“ (Turkija), taip pat „Lady D“ (Albanija), kurio vienas iš scenarijaus bendraautorių yra ir M. Downey. Šiuo metu jis, bendradarbiaudamas su režisieriumi Fatmiru Koci, rašo scenarijų filmui „If I Were a Boy“, paremtą Hakio Stermilli romanu.

2022 m. spalio mėn. M. Downey išleido pirmąją savo knygą „Istria Gold“, kurią Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje išleido „MPress Media/Calm Productions“. Rugsėjo mėn. knyga bus išleista Kroatijoje, spalio mėn. – Bulgarijoje, o vėliau šiais metais – Makedonijoje ir Turkijoje. Jos tęsinys – antroji trilogijos „THREE COLOURS ISTRIA“ dalis „Istria Black“ bus išleista gruodžio mėn., o paskutinioji dalis „Istria Blue“ – 2024 m. Šiuo metu, visą 2023 m. birželio mėn. jis yra Bergmano fondo ir centro kviestinis rašytojas buvusiuose Ingmaro Bergmano namuose Baltijos jūros Faro saloje, į šiaurės rytus nuo Gotlando.

Jis leidžia laiką Istrijoje, Dubline ir ten, kur tuo metu filmuojamas jo filmas.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Margherita Chiti yra „Teodora“ platintoja, „Palomar“ prodiuserė ir Europos kino akademijos narė. 2007 m. ji tapo Nannio Moretti „Sacher Distribuzione“ platinimo vadove. Tuo pat metu ji dirbo prodiuserio asistente Luigi Musinio ir Roberto Cicutto filmų gamybos įmonėse „On My Own“ ir „Cinemaundici“. 2012 m. Margherita pradėjo dirbti „Teodora Film Distribuzione“ įsigijimų ir televizijos pardavimų vadove. 2021 m. ji tapo „Palomar Produzioni“ tarptautinių filmų ir televizijos bei ryšių skyriaus vadove. Daugiau kaip 10 metų ji dirba ES programos „Kūrybiška Europa“ agentūros gamybos, platinimo ir patekimo į rinką finansavimo planų eksperte. 2018 m. balandžio mėn. ji kartu su kitomis bendramintėmis įkūrė organizaciją „Women in Film“ („TV & Media Italia“) ir nuo to laiko yra jos valdybos narė.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Baigusi studijas Margje de Koning 12 metų kūrė dokumentinius filmus įvairioms transliavimo bendrovėms.

Ji taip pat dirbo dokumentinių filmų dėstytoja Amsterdamo universitete.

2004 m. rugpjūčio mėn. Margje de Koning paskirta atsakinga už 52 minučių trukmės dokumentinių filmų kūrimą, t. y. ji prodiusavo arba dalyvavo kuriant išradingus 52 minučių trukmės dokumentinius filmus socialiniais, kultūriniais ir moraliniais šių laikų klausimais, kuriuose daug dėmesio skiriama žmogiškajam aspektui. Šiuose dokumentiniuose filmuose visų pirma gvildenami Nyderlandams aktualūs klausimai, tačiau kalbama ir apie kitų pasaulio šalių problemas. Nuo 2005 m. sausio mėn. Margje de Koning yra visuomeninio transliuotojo IKON televizijos departamento vadovė, o 2012 m. sausio mėn. ji tapo IKON televizijos, radijo ir naujosios žiniasklaidos programų vadove. 2016 m. sausio mėn. IKON susijungus su EO Margje de Koning tapo „EOdocs“ dokumentinių filmų skyriaus vadove. 2019 m. rugsėjo mėn. ji paliko visuomeninį transliuotoją ir tapo nauja kino festivalio „Movies that Matter“ meno direktore.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. „Midas Filmes“ platinimo ir įsigijimų vadovės pareigas einanti Marta Fernandes taip pat yra „Cinema Ideal“ programos sudarymo komandos narė ir atstovė spaudai. Ji taip pat tvarko kino teatro „Midas II Cinemas“, kuris buvo renovuotas ir vėl atidarytas 2014 m., paskyras socialiniuose tinkluose.

M. Fernandes jau daugiau kaip 20 metų dirba filmų platinimo srityje. Savo karjerą ji pradėjo „Atalanta/Medeia Filmes“, kur buvo atsakinga už daugiau kaip 200 filmų teatro adaptacijų komunikacijos ir rinkodaros strategijas bei už kelių „Medeia“ kino teatrų rengtų programų, diskusijų ir festivalių programų sudarymą. Be to, filmų festivalyje „IndieLisboa“ ji dirbo kaip vykdomoji prodiuserė. Prieš pradėdama dirbti kino industrijoje, ji dirbo žurnaliste ir buvo „Obercom“ komunikacijos stebėjimo centro, kurioje ji parengė ir dalyvavo parengiant kelias Europos ataskaitas, mokslinių tyrimų grupės narė. Ji turi Naujojo Lisabonos universiteto (port. Universidade Nova de Lisboa) žiniasklaidos studijų diplomą ir kinematografijos magistro laipsnį. Jos antrosios pakopos studijos buvo susijusios su kultūros vadyba ir besiformuojančiais diskursais bei kultūromis – nuo kritikos iki menų.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Axel Fjellman yra 21 metų Dublino universitetinio koledžo politikos mokslų ir tarptautinių santykių bei kinų kalbos studentas. Jis yra italų ir švedų kilmės, o gimė ir užaugo Briuselyje. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėn. jis mokysis Europos kino koledže Danijoje. Jis labai susidomėjo kinu dėl projekto „27 Times Cinema“ Venecijos kino festivalyje. 2022 m. gruodžio mėn. jis dalyvavo Europos kino apdovanojimų ceremonijoje Reikjavike ir ėmė interviu iš buvusių ir dabartinių kandidatų LUX publikos kino apdovanojimui gauti ir jo laimėtojų (pavyzdžiui, Lukaso Dhonto, Rubeno Östlundo ir Jasmilos Žbanić). 2023 m. vasario mėn. jis dirbo Berlyno kino festivalyje kaip padėjėjas.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Po rusų kalbos studijų INALCO ir „Paris 8“ įgijusi Europos studijų instituto kultūros politikos magistro laipsnį, Priscilla Gessati buvo atsakinga už Europos programos „Europa Cinemas“ studijas ir tinklo peržiūrą, o vėliau dirbo Paryžiaus miesto savivaldybės kino centre „Forum des Images“. Ji taip pat rengė „Ciné Lumière“ programą Prancūzų institutui Jungtinėje Karalystėje ir padėjo kuriant penktąjį televizijos serialų festivalį „Totally Serialized“. Būdama tvirtai įsipareigojusi kurti programas ir remti nekomercinį kiną ir įvairovę, ji koordinavo „Potemkine Films“ platinimo ir leidybos veiklą, o vėliau ėmėsi vadovauti „Le Balzac“ – istoriniam kino teatrui Eliziejaus laukuose. Kartu su Joël Chapron ji parašė knygas „Prancūzijos kino finansavimo principai ir mechanizmai“ ir „Kinematografijos kūrinių eksploatavimo reguliavimas ir praktikos principai“, kurios iš pradžių buvo skirtos Rusijos rinkai. Neseniai ji pradėjo eiti naujas pareigas Paryžiaus „l’Entrepôt“ – netradicinėje erdvėje, kurioje yra kino teatras, koncertų salė, meno galerija, restoranas ir baras.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Kaip prodiuseris Denis Ivanov sukūrė 8 ilgametražius filmus ir daugiau kaip 40 trumpametražių filmų. Myroslavo Slaboshpitsiy filmas „The Tribe“, prie kurio jis dirbo, 2014 m. laimėjo Kanų kritikų savaitės Auksinę palmės šakelę ir buvo parodytas daugiau kaip 40 šalių. Sergejaus Loznicos „Donbasas“ 2018 m. Kanų kino festivalyje laimėjo geriausio režisieriaus apdovanojimą „Un Certain Regard“. Naujausi jo darbai: Oleho Sencovo filme „Rhino“ (2021 m.) ir Peterio Kerekeso filme „107 Mothers“. Abu šie filmai pirmą kartą parodyti oficialiojoje Venecijos tarptautinio kino festivalio atrankoje.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

„One World“ laikomas didžiausiu pasaulyje žmogaus teisių klausimams skirto dokumentinio kino festivaliu. Jis vyksta Prahoje ir daugiau kaip 30 kitų Čekijos miestų. Festivalyje rodomi dokumentiniai filmai žmogaus teisių, socialiniais, politiniais, aplinkos ir žiniasklaidos klausimais. Jo metu vyksta klausimų ir atsakymų sesijos, diskusijos, virtualiosios realybės renginiai, socialinio poveikio projektai, filmų peržiūros mokyklose ir kino pramonei skirtas forumas „East Doc Platform“. „One World“ platinami dokumentiniai filmai, remiami nauji festivaliai (pvz., Nikaragvoje, Kosta Rikoje, Honkonge), daug dėmesio skiriama neįgaliesiems, be to, festivalis „One World“ organizuojamas ir Briuselyje.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Kompanijoje „Gutek Film“ Katarzyna Orysiak-Marrison dirba nuo 2013 m. Ji yra atsakinga už visų įmonės filmų išleidimo proceso planavimą ir priežiūrą – nuo biudžeto sudarymo ir vykdymo iki bendro kiekvieno išleisto filmo platinimo, rinkodaros ir viešųjų ryšių strategijų. Ji buvo atsakinga už daugiau kaip 100 sėkmingų filmų, pvz., Bong Joon-ho Parasite, Larso von TrieroThe House That Jack Built, Céline Sciammos Portrait of a Lady on Fire, Maren Ade Toni Erdmann, Ryusuke Hamaguchi Drive My Car, Pedro Almodóvaro Parallel Mothers, Mike Millso C’mon C’mon ir Rubeno Östlundo Triangle of Sadness, kampanijų. 1982 m. gimusi Katarzyna Orysiak-Marrison jau 17 metų dirba kino pramonėje ir šiuo metu specializuojasi rinkodaros ir platinimo strategijų srityje. Savo karjerą ji pradėjo Varšuvos kino festivalyje kaip Svečių priėmimo tarnybos vadovė, vėliau, dirbdama Varšuvoje įsikūrusiam platintojui „Mañana“, kurio specializacija – Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos filmai, susitelkė į filmų platinimą kino teatruose. Ji buvo atsakinga už įvairių apdovanojimų laimėjusių filmų rinkodaros strategijas, taip pat už programų sudarymą ir įvairių specializuotų renginių, pavyzdžiui, Ispanijos kino savaitės, Pasaulinio kino festivalio „Ale Kino“ ir Lotynų Amerikos kino festivalio, organizavimą. 2022 m., dirbdama kompanijoje „Gutek Film“, Katarzyna Orysiak-Marrison sukūrė naują festivalį „Konfrontacje Filmowe“. Festivalyje buvo pristatyti išskirtiniai įdomiausi ateinančio sezono filmai, kurių peržiūros surengtos 24 nekomerciniuose kino teatruose, esančiuose 18 Lenkijos miestų. Katarzyna Orysiak-Marrison tvirtai tiki nekomerciniu kinu ir pastaruosius kelerius metus ieško naujų būdų, kaip būtų galima populiarinti kino teatruose pasirodžiusius filmus, derinant išbandytus ir patikrintus metodus (bendradarbiaujant su prekių ženklais, institucijomis ir pavieniais asmenimis bei rengiant specialius renginius kino teatruose) su šiuolaikiškais, analitiniais ir duomenimis grindžiamais metodais.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Joan Sala turi audiovizualinės komunikacijos mokslų laipsnį ir reklamos mokslų diplomą. Nuo 2008 m. jis dirba platformoje „Filmin VOD“: šiuo metu jis yra vienas iš Įsigijimų skyriaus vadovų, programos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius. 2010 m. Joan Sala buvo naujo „Filmin“ festivalio „Atlántida Mallorca Film Fest“ direktoriaus pavaduotojas ir programos sudarytojas. Nuo 2020 m. J. Sala taip pat yra Huelvos Iberijos pusiasalio ir Lotynų Amerikos kino festivalio programos sudarytojas, kaip talentų ieškotojas dirba Tarptautiniame Chichono kino festivalyje. Jis taip pat dirba dėstytoju keliuose universitetuose ir kinematografijos mokyklose.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Saulė Savanevičiūtė yra LUX Publikos kino apdovanojimų ir projekto „27 Times Cinema“ Lietuvos ambasadorė. Šiuo metu ji studijuoja filosofijos bakalauro studijų programą Vilniaus universitete. Savo filosofines įžvalgas ji susieja su vizualinėmis teorijomis, kino filosofija ir feministinėmis teorijomis. Turėdama didelės tarpdalykinės meninės praktikos ir asmeninių projektų patirties, taip pat įgijusi profesinės patirties dirbdama tarptautiniuose kultūros festivaliuose ir šiuolaikinio meno institucijose ji ėmė glaudžiau bendradarbiauti su kino pasauliu. Prisijungusi prie projekto „27 Times Cinema“ Saulė Savanevičiūtė dalyvavo kituose kino festivaliuose: nuolat dirba festivalyje „Giornate degli Autori“ (Venecija, Italija), „Kino pavasaris“ (Vilnius, Lietuva) ir Reikjaviko tarptautiniame kino festivalyje (Reikjavikas, Islandija).

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Claudia Tronnier studijavo lyginamąją religijotyrą, naująją vokiečių literatūrą, indologiją ir žiniasklaidos mokslus Marburge (Vokietija). XX a. 9-ajame dešimtmetyje ji rašė apie filmus įvairioms žiniasklaidos priemonėms, o 1990 m. Maince tapo laisvai samdoma visuomeninio transliuotojo Antrojo Vokietijos televizijos kanalo (ZDF) darbuotoja. Maince ji taip pat tapo„Das kleine Fernsehspiel“ talentų skyriaus redaktore ilgametražių filmų, dokumentinių filmų ir įvairių rūšių eksperimentinio formato filmų srityje. 2008 m. ji buvo paskirta „Das kleine Fernsehspiel“ vadove. Dirbdama ZDF ji vadovavo daugeliui nacionalinių ir tarptautinių bendrų darbų, įskaitant keletą Turkijos ir Vokietijos bei kitų šalių kilmės režisierių filmų. Ji parengė paramos filmų kūrėjoms programą ir tapo viena iš apdovanojimo režisierėms SI STAR įsteigėjų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. ji yra „Arte G.E.I.E.“ kino, televizijos ir serialų vadovė. Ji taip pat yra programos konferencijos narė, atsakinga už visų meninių „Arte“ ir „Arte TV“ programų koordinavimą, atranką ir programos sudarymą.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Amitabh Vardhan turi įvairios profesinės patirties, kurios įgijo keliose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, JAV, Bulgarijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Makedonijoje. Jis pasiekė gerų rezultatų skatindamas verslo augimą: diegė inovacijas, vystė ir užmezgė naujų partnerysčių pramogų, vartojimo prekių, paslaugų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei nekilnojamojo turto sektoriuose. Jis veiksmingai sukūrė ir vadovavo didelėms įvairių funkcijų grupėms siekiant organizacinių tikslų, sudarė abiem pusėms naudingus strateginius aljansus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir parengė veiksmingas rinkodaros strategijas, dėl kurių padidėjo prekių ženklų matomumas ir augimas. Nuo 2010 m. Amitabh Vardhan dirbo įmonės „Cine Grand DV“ direktoriumi ir generaliniu direktoriumi, o anksčiau, nuo 2003 m. jis buvo kompanijos „PVR Cinemas“ (didžiausios Indijos kinų tinklo) generalinis direktorius.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Nuo 2021 m. Nyderlanduose gimęs Matthijs Wouter Knol eina Europos kino akademijos vykdomojo direktoriaus pareigas. Jis yra atsakingas už akademijos vykdomąjį valdymą, viziją ir visą su dabartine ir būsima veikla susijusį programos sudarymą, įskaitant naujus auditorijos formavimo ir su kinu susijusio švietimo projektus, kurie visi yra susiję su kiekvienais metais minimu Europos kino mėnesiu ir Europos kino apdovanojimais.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

2003 m. Maria Silvia Gatta pradėjo dirbti Europos Komisijos programoje MEDIA. Ji vertina šią programą ir platinimui teikiamą paramą.

Kurį laiką praleidusi užsienyje, nuo 2019 m. ji prižiūri 2021–2027 m. programos „Kūrybiška Europa“ įgyvendinimą ir dirba Europos kino paveldo politikos srityje.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos

Fatima Djoumer 1993 m. pradėjo dirbti „Europa Cinemas“ Tarptautinių ryšių ir renginių skyriaus vadove ir rengė kino teatrų tinklo konferencijas, auditorijos formavimo programas ir inovacijų laboratorijas. Ji taip pat dirbo plėtojant tinklo „Europa Cinemas“ ženklą. „Europa Cinemas“ – tai kino teatrų tinklas, kuris remia Europos filmų platinimą už jų kilmės šalies ribų ir skatina auditorijos formavimo veiklą, daugiausia dėmesio skirdamas jaunųjų žiūrovų domėjimosi Europos filmais skatinimui.

Tinklui priklauso 1216 kino teatrų (turinčių 3131 ekraną), įsikūrusių 738 miestuose 43 šalyse.

Grįžti prie komisijos narių apžvalgos