Flee (Flugt)

Flee (Flugt)
Flee (Flugt)
Trumpai:

Aminas Nawabi (slapyvardis), 36 metų daug pasiekęs akademikas, grumiasi su skausminga paslaptimi, kurią slepia jau 20 metų. Ši paslaptis gali sugriauti gyvenimą, kurį jis susikūrė sau ir savo būsimam vyrui. Aminas apie savo nepaprastą kelionę, į kurią jis leidosi būdamas pabėgėlis vaikas iš Afganistano, pirmą kartą pasakoja režisieriui Jonui Poheriui Rasmussenui – artimam draugui ir bendraklasiui iš vidurinės mokyklos. Ši istorija pasakojama daugiausia per animaciją, nes tai padeda išsaugoti Amino tapatybės anonimiškumą. Per nuoširdų Jono ir Amino pokalbį filmas „Flee“ pasakoja nepamirštamą savęs atradimo istoriją. Jame parodoma, kad ateitį galime susikurti tik tada, kai stosime akis į akį su praeitimi. Filmas padeda pripažinti, kad tikrąją namų prasmę galime suvokti tik nustoję bėgti nuo savęs.

Filmo analizė:

Filmas Flee (Flugt) – tai vienas iš labiausiai užburiančių pastarojo meto dokumentinių animacinių filmų. Jame originaliai dokumentuojama, kokias kančias ir sunkumus po kelionės, kuri tikrai nebuvo lengva, patiria Afganistano pabėgėlis mėgindamas rasti prieglobstį užsienyje. Danijos režisieriui Jonui Poheriui Rasmussenui pavyksta įtaigiai atskleisti žiūrovui pagrindinio veikėjo Amino prisiminimus, sukuriant į klasikinę įtampos kupiną istoriją panašų pasakojimą, nestokojantį dokumentinio įtikimumo.

Filmas Flee (Flugt) buvo atrinktas rodymui 2020 m. Kanų kino festivalyje. Po pusmečio filmas rungėsi šių metų geriausių pasaulio dokumentinių filmų konkurse „Sundance Film Festival“ ir laimėjo didįjį vertinimo komisijos apdovanojimą, taip pat jis buvo vienas iš daugiausia simpatijų sulaukusių viso renginio filmų.

Jau pačioje filmo pradžioje patiriame vieną iš daugybės jaudinamų filmo akimirkų, kai ant sofos įsitaisęs Aminas (visi pagrindiniai personažai turi slapyvardžius, kad išsaugotų savo anonimiškumą) rengiasi pradėti pasakoti savo įspūdingą istoriją J. P. Rasmussenui. Tada, tuomet, kai žiūrovas taip pat įsitaiso, ekrano kampe pasirodo filmo pliauškė, pasigirsta pagrindinių personažų balsai. Pasakojimas kuriamas pasitelkiant ranka pieštą animaciją, kuriai būdingos netolygios linijas ir eskizo netobulumas. Kokią realybę čia matome? Subjektyvi realybė ir mūsų suvokimas– tai iš tiesų yra keletas pagrindinių šio filmo elementų.

Meistriškai pasitelkta animacija, siekiant kuo tiksliau iliustruoti Amino istoriją, sukuriami ne tik ne tik spalvų turtingas koloritas ir erdviniai efektai, bet ir įspūdis, kad iš tiesų galime pasinerti į herojaus prisiminimus, tai truputį primena spalviniu kodu pažymėtos tikrovės lygius Christopherio Nolano darbe.

Filmas Flee (Flugt) skiriasi nuo daugelio šiuolaikiniame kine pasakojamų migrantų istorijų tuo, kad veiksmas įvyko anksčiau, t. y. praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje paskutiniais Afganistano ir Sovietų Sąjungos karo etapais, kai pabėgimas tapo vienintele civilių gyventojų galimybe. Vis dėlto panašumas su šiuolaikine pabėgėlių krize yra akivaizdus. Vos sulaukęs paauglystės Aminas kartu su savo silpna motina ir trimis vyresniais broliais ir seserimis iš Afganistano iš pradžių atvyko į Rusiją – vienintelę šalį, kuri juos priėmė. Tačiau tai buvo tik laikinas sprendimas, nes Rusijos vizos nustojo galioti, o po komunizmo žlugimo šalyje prasidėjo neramumai. Didžioji filmo dalis iliustruoja vis mažiau sėkmės sulaukiančius kafkiškus Amino bandymus įsikurti saugesnėje Vakarų Europos šalyje. Vis dėlto asmuo apibrėžiamas ne vien tik pagal jo politinį statusą; dar viena labai svarbi šios istorijos dalis – tai neįprastas Amino seksualumas. Matome, kaip jam sunku tai nuslėpti nuo savo šeimos ir kaip jis slapta ir su savo bendraamžiais tyrinėja savo potraukį.

Kopenhagoje įsikūrusios studijos „Sun Creature Studio“ sukurta animacija leidžia mums pajusti įvykių pulsą. Pradinės scenos, kuriose matome XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios Kabulą, yra spalvotos su daugybe detalių, kuriama aliuzija, susijusi su grupės A-HA daina „Take On Me“, kuri, žinoma, turi garsų animacinį muzikinį vaizdo įrašą. Vėliau matomas Sankt Peterburgo gatvių labirintas sukuria įspūdį, tarsi ten kasdien vyktų masinės riaušės. Scena jūroje ir didžiulis keleivinis laivas – tai kiti atmosferos dramatiškumą didinantys elementai.

Sukurti filmą paskatinęs veiksnys – režisieriaus ir pagrindinio herojaus draugystė, jie susitiko vidurinėje mokykloje, o J. P. Rasmussenui visada rūpėjo sužinoti, kaip Aminas atsidūrė Danijoje. Dauguma iš mūsų turime draugų, kurių gyvenimas galėtų puiki medžiaga filmui. Šį kartą J. P. Rasmussenas pasinaudojo šia galimybe ir sukūrė nuostabų filmą, kuris yra tikra dovana.

Flee (Flugt) –tai Danijos, Prancūzijos, Švedijos ir Norvegijos bendros gamybos filmas. Jį kūrė „Final Cut For Real“ ir „Sun Creature“ Danijoje, bendroje gamyboje dalyvaujant „Vivement Lundi“, „Most Film“ ir „Mer Film“ ir bendradarbiaujant su „Left Handed Films“ ir „Vice Studios“. Tarptautinius pardavimus tvarko „Cinephil.“.

David Katz, Cineuropa