Didžioji laisvė

Didžioji laisvė
Didžioji laisvė
Trumpai:

Pokario Vokietijoje Hansas vis patenka į kalėjimą dėl to, kad yra homoseksualas. Jo laisvės troškimas nuolat sužlunga, nes jis pažeidžia Vokietijos baudžiamojo kodekso 175 straipsnį. Vieninteliais ilgalaikiais santykiais jo gyvenime tampa santykiai su ilgamečiu kameros draugu Viktoru, nuteistu už žmogžudystę. Pradinė panieka perauga į kažką panašaus į meilę.

Filmo analizė:

Šio antrojo Austrijos kino kūrėjo Sebastiano Meise vaidybinio filmo premjera įvyko Kanų kino festivalyje, programoje „Ypatingas žvilgsnis“ (pranc. „Un certain regard“), kur jis laimėjo žiuri apdovanojimą, ir nuo tada jis renka apdovanojimą po apdovanojimo viename tarptautiniame festivalyje po kito.

Franz Rogowski yra vienas iš įdomiausių šiandienos jaunųjų aktorių. Su kiekvienu vaidmenimi jis savo amatą papildo naujais, neįprastais aspektais ir niuansais, kurie yra tarsi cheminiai elementai, kurie dar nesuklasifikuoti ir nepavadinti. Jis vaidino jauną nusikaltėlį („Viktorija“) ir pagrindinį vaidmenį romantinėje noir dramoje („Tranzitas“). Šiame filme, „Didžioji laisvė“, jo personažas yra visų dorybių inkarnacija.

Rogowskio personažas Hansas Hoffmannas įkūnija asmenį, kuris, cituojant įžymųjį įvadinį F. Kafkos „Proceso“ sakinį, „nepadaręs nieko bloga, vieną rytą buvo areštuotas“. Tariamas „nusikaltimas“ Hanso atveju yra homoseksualūs santykiais.

„Didžioji laisvė– tai kūrinys, kuriame puikiai derinamos kelios temos ir kryptys. Tai Vokietijos pokario istorijos skerspjūvis, rodantis queer asmenų gyvenimą prieš jų dekriminalizavimą ir tai, kaip žmogų bukinantis įkalinimas sukuria dvasinį kalėjimą, kuriame fizinis kalėjimas tampa beveik nesvarbus. Filme nereflektuojama apie tai, kodėl po sąjungininkų pergalės Vokietija liko tokia netolerantiška, tačiau, kitaip nei galėtume manyti, tai visai netrikdo. S. Meise gausu filmams apie kalėjimus būdingų klišių – kalinių riaušės kieme, naktys vienutėje ir užuominos apie galimą pabėgimą – tačiau jis jas naudoja savo tikslams. Kalėjimas vaizduojamas ne vien kaip slogi patirtis: filme yra humoro ir gera dozė sekso.

Visose trijose persipynusiose laiko linijose, kurias režisierius dėlioja kaip „matrioškas“, Hansas atsiduria griežto režimo kalėjime už homoseksualius veiksmus. Jis baudžiamas ypač už tai, kad buvo aptiktas akto metu (čia nėra nuorodos į G. Orwello minčių policiją). Personažas, kuris pasirodo kiekvienu istoriniu laikotarpiu – 1945, 1957 ir 1968 m. (metai prieš dekriminalizavimą) – yra Viktoras, kurį vaidina taip pat žinomas Austrijos aktorius Georg Friedrich. Jis atlieka bausmę iki gyvos galvos už žmogžudystę ir yra, bent jau iš pradžių, aršus homofobas. Dviejų vyrų santykiai įdomiai, mūsų nuostabai, išsirutulioja į kažką, ką galima pavadinti beveik – bet ne visai – meile.

David Katz, „Cineuropa“

„Didžioji laisvė“ yra Austrijos ir Vokietijos bendros produkcijos filmas. Jį prodiusavo „FreibeuterFilm“ (A) ir „Rohfilm Productions“ (DE). Tarptautinius pardavimus tvarko „The Match Factory“.