KOLEKTYVAS

KOLEKTYVAS
KOLEKTYVAS
Trumpai:

2015 m. per gaisrą Bukarešto „Colectiv“ klube žuvo 27 žmonės ir 180 buvo sužeista. Netrukus ligoninėse vienas po kito miršta žmonės, nors jų nudegimų žaizdos nebuvo pavojingos gyvybei. Tuomet vienas gydytojas praneša apie tai tiriamosios žurnalistikos darbuotojų grupei. Žurnalistams tiriant plačiai išsišakojusią korupciją sveikatos atsaugos sistemoje, atskleidus vieną blogybę, paaiškėja kita. Paskiriamas naujas sveikatos apsaugos ministras. Jis leidžia stebėti – to dar nėra buvę – kaip jis dirba bandydamas pertvarkyti korupcinę sistemą ir įveikti jam trukdančias kliūtis. Filme „KOLEKTYVINIS“ žvilgsniu sekami žurnalistai, informatoriai, gaisre apdegę žmonės ir vyriausybės pareigūnai. Tai bekompromisis liudijimas apie tai, ką gali tiriamoji žurnalistika.

Filmo analizė:

„Mes nužmogėjom. Mums rūpi tik pinigai.“ Šis kritiškas teiginys, išsakytas Alexanderio Nanau dokumentiniame filme Kolektyvas, nėra tik tušti žodžiai, jie juolab nėra tam tikra idealizmo išraiška. Iš tiesų filme (jo premjera įvyko pernai Venecijoje, kino festivalio nekonkursinėje programoje, praėjusiais metais jis buvo parodytas Toronte ir gavo premiją Ciuriche, o nuo tada rodomas daugybėje festivalių, buvo nominuotas EFA, ir visai neseniai buvo atrinktas atstovauti Rumunijai Oskaro premijos geriausio tarptautinio filmo kategorijoje), kuriame žingsnis po žingsnio atskleistas tyrimas parodo iki kaulų smegenų supuvusią Rumunijos sveikatos priežiūros sistemą. Visais lygmenimis išsikerojusi korupcija palieka piliečius, naiviai tikinčius, kad ligoninės galės juos tinkamai pagydyti, mirti absurdiškomis aplinkybėmis ir tai daroma puikiai žinant valdžios institucijoms.

Vokietijos režisierius (gimęs Rumunijoje ir puikiai įvertintas už savo ankstesnį filmą „Toto ir jo seserys“ („Toto si surorile lui“)) itin talentingai mums parodo siaubingai pamokančią analizę, pateikdamas ją kinematografiniu stiliumi, besiskiriančiu nuo įprastos televizijos tyrimų dokumentikos. A. Nanau sėkmingai apjungia trilerio vertą vienas po kito sekančių žurnalistų atradimų įtampą ir naujai paskirto ministro pastangas sutaisyti sistemą, taip pat be patoso ir be galo pagarbiai pateikdamas žuvusiems ir išgyvenusiems žmonėms skirtas sekas.

Viskas prasideda dramatišku ir plačiai nušviestu įvykiu. 2015 m. spalio 30 d. Bukarešto naktiniame klube „Colectiv“, kuriame nebuvo jokių avarinių išėjimų, kyla gaisras. Per jį žūsta 27 jauni žmonės ir sužeidžiami 180 (iš jų beveik 90 iš jų yra kritinės būklės) ir Rumunijos vyriausybė pažada juos gydyti „taip pat gerai kaip Vokietijoje“. Tačiau vėliau per kelias savaites numiršta 37 didelio laipsnio nudegimus patyrę pacientai, nes „jie žinodami laikė pacientus nesterilioje aplinkoje, kur tyko atspariausios bakterijos Europoje“, kaip neįvardytas šaltinis nurodo žurnalistams Catalinui Tolontanui, Mirelai Neag ir Răzvanui Lutacui, kurie nusprendžia atlikti šios istorijos tyrimą. Sekdami šios informacijos pėdsakais laikraščio „Gazeta Sporturilor“ žurnalistų trijulė atranda, kad dezinfekavimo produktai, kuriuos gamykla „Hexi Pharma“ tiekia 350 ligoninių (kuriose yra 2000 operacinių), kai tik gaunami, yra atskiedžiami iki dešimties kartų, palyginti su norma. Po šia praktika slepiasi kelių lygmenų korupcija, mokesčių vengimo schemos ir tai, kad valstybė, jau seniai žinanti apie tokią procedūrą, slapta teikia apsaugą. Nepaisant vykdomos propagandos, dėl šio skandalo sveikatos apsaugos ministras atsistatydina ir jį pakeičia Vladas Voiculescu, buvęs pacientų teisių aktyvistas, kuris siekia reformuoti ligoninių vadovų įdarbinimo tvarką ir susiduria su daugybe kliūčių. Tuo tarpu į viešumą iškyla naujų faktų, kuriuos liudininkai išdrįsta atskleisti „Gazeta Sporturilor“ komandai, ir visa tai vyksta stebint atsitiesti ir toliau gyventi savo gyvenimus bandančioms nudegimus patyrusioms aukoms, tokioms kaip Tedy Ursuleanu.

Slaptosios tarnybos, keistos automobilio avarijos, suėmimai, protestai, redakcinės kolegijos strateginiai pasitarimai ar posėdžiai ministro kabinete, slaptas įtariamųjų fotografavimas, derybos su galimais informacijos šaltiniais, aršios diskusijos televizijos laidose, valdžioje esančių galių kontratakos: KOLEKTYVAS yra kvapą gniaužiantis ir siaubą keliantis meistriškai nufilmuotas ir sumontuotas dokumentinis filmas, negailestingai sąžiningai parodantis, kad nepotizmo, politizavimo ir interesų konfliktų atsikratymas yra sunkus, ilgas ir kartais į neviltį varantis procesas, kurio sėkmė priklauso nuo kelių kovingų ir blaiviai mąstančių asmenų, dirbančių bendros gerovės labui, darbo.

Filmą KOLEKTYVAS pastatė Rumunijos kino kompanija „Alexander Nanau Production“ kartu su Liuksemburgo kino kompanija „Samsa Film“ ir „HBO Europe“, jį pasaulyje platina Izraelio bendrovė „Cinephil“.

Fabien Lemercier