DAR PO VIENĄ

DAR PO VIENĄ
Trumpai:

Yra teorija, teigianti, kad žmogaus kraujyje nuo gimimo esama alkoholio – išlenkus taurelę, atsiveria mintys, išsisklaido nerimas ir užgimsta kūrybingumas. Įvėpti tokios idėjos, Martinas ir trys jo draugai, gyvenimo išvarginti vidurinės mokyklos mokytojai, įsitraukia į eksperimentą – darbo dienomis palaiko nuolatinį girtumą. Jei Churchillis laimėjo Antrąjį pasaulinį būdamas gerokai apgirtęs, kas žino, gal keli lašai būtų ne pro šalį jiems ir jų mokiniams? Pradiniai rezultatai džiugina, o nedidelis mokytojų eksperimentas tampa tikru akademiniu tyrimu. Ir pamokos, ir rezultatai gerėja, gyvenimo džiaugsmas vėl užlieja draugus! Tuštinant taurelę po taurelės kai kuriems eksperimento dalyviams sekasi vis geriau, tačiau kai kurie praranda kontrolę. Ilgainiui tampa aišku, kad alkoholis gal ir įsiūbavo pasaulio istoriją, bet už kasdienius veiksmus tenka atsakyti.

Filmo analizė:

Thomas‘o Vinterbergo filmo Dar po viena koncepcija tokia gera, jog kai visa tai sugalvojo, jis su savo scenaristu Tobiasu Lindholmu („Komuna“ („Kollektivet“), 2016 m., „Medžioklė“ („Jagten Hunt“), 2013 m. ir „Submarinas“ („Submarino“), 2010 m.) kažkokia proga šventė bare. O gal jis linksminosi su draugais, kai nusprendė sukurti filmą, įkvėptą keistokos psichologo Finno Skårderudo teorijos, pagal kurią žmogus gimsta su 0,05 proc. alkoholio deficitu kraujyje? Tuomet klausimas būtų toks: kas nutiktų jūsų savijautai, jei bandytumėte visuomet būti įkaušę iki tokio tobulo lygio? Ar žmogus būtų laimingesnis? Kas galėtų atsispirti tokiai nuostabiai vilionei, teiginiui, kuris galėjo būti užrašytas kad ir ant cigarečių pakelio šono? Jai neatsispyrė nei Kanai, kur filmas DAR PO VIENĄ gavo festivalio programos oficialios atrankos ženklą, nei „European Film Academy“ (Europos kino akademija), nei Toronto kino festivalis, kuriame filmas taip pat buvo rodomas oficialioje atrankoje, nei San Sebastiano kino festivalis, kuriame įvyko į festivalį patekusio filmo fizinė pasaulinė premjera, ir net Danijos „Oskaro“ premijos atrankos komitetas, kuris atrinko šį filmą atstovauti šaliai geriausio tarptautinio filmo kategorijoje.

Savaime suprantama, kad jei jau sugalvojai tokią koncepciją, belieka tik suburti senąją komandą. Tikrai verta iššauti šampaną tame pačiame filme regint T. Vinterbergo mokinius Madsą Mikkelseną, Thomas‘ą Bo Larseną, Magnusą Millangą ir Larsą Ranthe. Jie vaidina vidutinio amžiaus krizę išgyvenančius vidurinės mokyklos mokytojus, kurie ieško būdų susigrąžinti gyvenimo ugnelę tiek namuose, tiek darbe. Ir kas gali tam geriau padėti nei alkoholis? Ši idėja yra tokia subtiliai viliojanti, kad beveik gėda pasakyti, kad net ir kine alkoholis tampa vaistu nuo gyvenimo problemų, tačiau viskas baigiasi tiksliai taip, kaip ir galėtume įsivaizduoti: anksčiau ar vėliau ateina pagirios. Iš pradžių atrodo, kad Vinterbergas ketina garbinti alkoholį kaip universalų vaistą nuo visko taip, kad komedijos „Vitneilas ir aš“ personažai baisiai apsidžiaugtų. Vienam nervingam moksleiviui pasiūloma išlenkti stiklelį, kad nusiramintų dėl egzamino, ir tai puikiausiai suveikia. Per istorijos pamokas M. Mikkelseno personažas Martinas pradeda mokyti vaikus, kad didžiuosius praeities žmones siejantis dalykas yra alkoholis. Jo mokiniai pakeičia perspektyvą ir į jį pradeda žiūrėti lyg į Robino Williamso įkūnytą Johną Keatingą. Ir tada ateina pabudimas su galvos skausmais.

Tačiau Vinterbergas yra protingas režisierius ir išmano savo darbą bei neleidžia, kad jo filmas apimtų tik tą vieną – girtumo koncepciją. Girtavimas yra tik triukas, kad mus pritrauktų, prieš atskleidžiant, kad šiame filme yra užkoduota gilesnė žinia apie tai, kad gyvenimas, kuris atrodo beprasmis ir nuobodus, kartais yra mūsų nesugebėjimo būti sąžiningais su pačiais savimi rezultatas. Būtent taip pateiktas filmas DAR PO VIENĄ tampa pasakojimu apie geriausias ir blogiausias gyvenimo akimirkas.

Filmą dar ryškesnį padaro M. Michelseno puikiai suvaidintas Martino – pagrindinio sugėrovo – personažas. Jau seniai nevaidinęs savo gimtąja kalba aktorius puikiai įkūniją personažą, įpuolusį į didžiulę duobę, pavargusį mokytojauti, gyvenantį atvėsusioje santuokoje. Gėrimas kažkiek veikia, bet jis nustoja veikti, tačiau leidžia jam gana aiškiai suvokti, kad kažką reikia keisti. Tai ir atsitinka, ir atsitinka įspūdingai. Ar jo gyvenimas taps laimingesnis? Kas žino? Tačiau pagrindinis veikėjas, šėldamas šokyje, džiaugiasi viduje, ir tai matyti iš šalies.

DAR PO VIENĄ — Danijos, Švedijos ir Nyderlandų bendros gamybos filmas, kurį pagamino kino kompanijos Zentropa Entertainments, Film i Väst, Zentropa International Sweden, Topkapi Films ir Zentropa International Netherlands. Jo tarptautinis pardavimas patikėtas agentūrai TrustNordisk.

Kaleem Aftab